- įtikėtina
- įtikė́tinas, įtikė́tina bdv. Įtikė́tinas paáiškinimas.
.
.
įtikėti — įtikėti, į̃tiki, ėjo; H180, Sut, N, M, LL271 1. tr., intr. Š, BsPII134(Prnv) įsitikinti, būti tikram, neabejoti kuo, dėl ko nors: Aš įtikėjau tėvo žodžiams (tėvo žodžiais) J. Aš pati negirdėjau to čigonės būrimo, bet įtikėjau jos žodžiam iš kitų… … Dictionary of the Lithuanian Language